Pranešimas

Prieš patyčias – su Anna Frank

Spalio 20 d. Vilniuje atidaryta paroda „Leiskite man būti savimi… – Annos Frank istorija“. Ekspoziciją sudaro dvi dalys: vienais stendais pasakojama Holokausto metu nužudytos mergaitės ir jos šeimos istorija, kitais pristatomi šių dienų pasaulyje gyvenantys paaugliai, susiduriantys su patyčiomis ir diskriminacija dėl savo kilmės, religijos, negalios ar lytinės tapatybės. Tokiu būdu parodos organizatoriai ragina susimąstyti apie priežastis, lėmusias ir lemiančias nacių bei kitas XX–XXI a. neapykantos ideologijas. Tikimasi, kad ekspozicija keliaus po Lietuvos mokyklas, kuriose gidais taps patys moksleiviai.

Viena iš parodos organizatorių, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė teigia, kad Anna Frank (orig. Anne Frank ) nebėra tik žydų mergaitė, patyrusi Holokausto siaubą. „Ji tapo simboliu, kuris padeda kalbėti apie laisvę, meilę savo artimui, svarbą būti savimi tokiu, koks esi“, – sakė dėstytoja. Anot jos, kalbėti apie septyniasdešimties metų senumo įvykius svarbu, nes nevaržoma galimybė būti savimi vis dar nėra duotybė. Kolegijos direktorius doc. Gintautas Bražiūnas viliasi, kad paroda taps instrumentu, pažadinsiančiu pedagogų ir jaunuomenės diskusiją patyčių ir neapykantos klausimais.

Atidarymo renginyje dalyvavusi Fania Brancovskaja, Vilniaus gete kalėjusi nuo pat pirmos iki paskutinės jo egzistavimo dienos, sakė savo patirtį galinti įvardyti vienu žodžiu „baisu“. „Paneriuose praradau visą savo šeimą. Mus ne tik norėjo sunaikinti fiziškai, jie norėjo sunaikinti žmones mumyse. Bet mes išlikome žmonėmis. Ir išliko užrašai. Gete buvo rašoma daug dienoraščių, ir kiekvienas jų buvo gyvenimas“, – prisiminė Holokaustą išgyvenusi moteris.

J. E. Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvos Respublikoje Gijsbertas van der Lingenas įsitikinęs, kad Anna Frank įkūnija kovą su baime. Lietuvoje dvejus metus gyvenantis diplomatas pastebi, kaip šalis vis sėkmingiau atranda santykį su skaudžia istorija. „Visai neseniai vyko graži ceremonija, kurios metu Vilniuje įmontuoti Holokausto aukas įamžinantys „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine). Labai džiaugiausi, kad Lietuva tapo 21-ąją šalimi, prisidėjusia prie šio memorialo. Man tai buvo ženklas, kad Lietuva, vertindama savo istoriją, juda į priekį“, – kalbėjo ambasadorius.

Parodą „Leiskite man būti savimi… – Anos Frank istorija“ parengė Annos Frank namai Amsterdame. Jų atstovas Ralphas du Longas palygino dvi itin didelę istorinę reikšmę turinčias knygas – Annos Frank „Dienoraštį“ ir Adolfo Hitlerio „Mano kovą“. „Pastarojoje jis labai smulkiai aprašo, ką padarytų su žydais, jei ateitų į valdžią. Dėl to Frankų šeima iš Vokietijos persikėlė į Nyderlandų Karalystę. Nei Anna, nei Hitleris Antrojo pasaulinio karo neišgyveno. Bet abu paliko savo pėdsakus, kurie tarpusavyje skiriasi kaip niekas kitas. Hitleris pasauliui paliko neapykantą, persekiojimus ir žudynes. Iš Annos Frank paveldėjome viltį, esančią aukščiau už skausmą, siaubą bei žiaurumą“, – apibendrino jis.

Anna Frank buvo žydų mergaitė, kartu su šeima Antrojo Pasaulinio karo metais 25 mėnesius besislėpusi specialiai tėvo įrengtoje slėptuvėje Amsterdame. Visą šį laiką ji rašė dienoraštį, kuris po Annos mirties tapo vienu garsiausių nusikaltimų žmogiškumui liudijimų.