Kregždučių gatvė

Mišrios technikos dokumentiniame filme apie Rumunijos romų vaikų grupę pagrindiniai veikėjai tampa kūrėjais. Piešinių, fotografijų, tapybos ir filmuotų vaizdų mišinys poetiškai formuoja jaunų herojų vidinį pasaulį. Žiūrovai įtraukiami į Kregždučių gatvėje gyvenančių vaikų Davido, Sorino, Alekso ir Aleksandros gyvenimą ir svajones. Režisierė Tonkė Koppelaar žaismingai maišo suaugusiųjų pasaulį su vaikų pasauliu, realų pasaulį su metafora, pieštą pasaulį su filmuotu, spalvotą pasaulį su nespalvotu. Naujai sukurtame kontrastingame pasaulyje atgyja negyvi ėriukai, žiema tampa pavasariu, į didelius užauga maži nameliai. Šiuos kontrastus matome piešiniuose, nuotraukose, paveiksluose ir kino juostos gabaliukuose, režisierės sujungtuose į vientisą istoriją apie Kregždučių gatvės vaikus.

Filmas ir metodologija yra projekto „S4Change“ ir „Daugiau meilės – mažiau neapykantos dėl tautybės, kalbos, seksualinės orientacijos ir tapatybės“ dalis. Projektus bendrai finansuoja Europos Sąjungos  Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa bei LR teisingumo ministerija, įgyvendina – Lietuvos žmogaus teisių centras.

Metodologija:

Temos: filme aptariamos svajonių ir realybės, namų, autoriteto temos. Vaikai piešia svajonių namus, samprotauja apie autoriteto reikalingumą, svajoja apie būsimas profesijas. Simbolinis pats filmo pavadinimas – „Kregždučių gatvė“: kregždžių namai neišvaizdūs, tačiau tai – jų namai. Kregždės kasmet migruoja, bet visuomet grįžta į savo namus. Filmo analizė leidžia pasvarstyti apie namų ir pozityvių autoritetų reikšmę visiems vaikams, kokios tautybės jie bebūtų, skatina įsisąmoninti bendrumus tarp romų ir neromų vaikų, reflektuoti socioekonominės bendruomenių ir šeimų padėties padarinius vaikams, jų galimybėms įgyvendinti svajones bei griauti įsisenėjusius stereotipus apie romus.

Metodologija tinka šiems dalykams: pilietiškumo ugdymas, etika, klasės valandėlė, psichologija.

Filmo peržiūros / užsiėmimo tikslai:
• didinti mokinių supratimą apie romų bendruomenės poreikius bei patiriamus iššūkius;
• skatinti mokinius reflektuoti savo patirtį emocinio ir tarpkultūrinio raštingumo temomis;
• tobulinti mokinių tarpkultūrines kompetencijas;
• skatinti mokinius geriau suprasti ir gerbti kultūrinę įvairovę, atpažinti kultūrinius stereotipus ir kritiškai juos vertinti;
• motyvuoti mokinius siekti lygių teisių ir galimybių visiems, nepriklausomai nuo etninės kilmės ar tapatybės;
• stiprinti mokinių gebėjimus atpažinti patyčias etniniu pagrindu ir užkirsti joms kelią.

Šalia metodinės medžiagos galite rasti ir Mo muziejaus video iš mažosios parodos „BAXT“, kuriame savo istoriją pasakoja romų jaunimas iš visos Lietuvos.