Viena svarbiausių „Nepatogaus kino klasės“ bendruomenės dalių – edukatoriai, vedantys dokumentinio kino edukacijas jaunuoliams įvairiausiomis temomis.
Šiemet pasiūlėme naujovę – galimybę NKK edukacijas užsisakyti ne tik „Nepatogaus kino“ festivalio metu, bet ir metų bėgyje, naudojantis „Kultūros pasu“. Tikimės, kad taip turėsime dar daugiau susitikimų su mokytojais ir jaunuoliais visoje Lietuvoje.
Plečiant edukacijų tinklą, norime supažindinti jus ir su puikiais, inovatyviais ir profesionaliais mūsų edukatoriais. Šiandien norime supažindinti su Pauliumi Pakutinsku – neformalaus ugdymo specialistu, jaunimo darbuotoju, projektų koordinatoriumi, taip pat vedančiu ir NKK edukacijas. Interviu Paulius papasakojo apie savo kelią link kino edukacijos ir dėl ko verta mokinius pakviesti į šią kelionę.
Malonaus skaitymo!
Kaip save pristatytum?
Dvaitas Šrutas (Dwight Schrute) šeštame „The Office“ (Ofisas) sezone norėdamas prisistatyti naujam ofiso vadovui, savo pristatymą pradėjo tokia citata: „I wear many hats but the one I’m currently wearing…“ (Dėviu daug skrybėlių, bet šiuo metu mano dėvima yra…). Tai šią citatą labai pritaikyčiau ir sau. Turiu daug skrybėlių – pozicijų, kurias mėginu sutalpinti į gyvenimą. Esu neformalaus ugdymo specialistas, jaunimo darbuotojas, projektų koordinatorius, globalaus švietimo ir tvarumo edukatorius, mokymosi turinio kūrėjas ir šalia visų šių kepurių – „Nepatogaus kino klasės“ edukatorius.
Kaip tapai edukatoriumi, koks buvo kelias lig šios veiklos?
Kaip ir minėjau esu jaunimo darbuotojas, neformalaus turinio jauniems žmonėms kūrėjas, tad edukatoriaus rolė pasirodė labai artima ir prasminga. Tai buvo labai natūralus patirties, interesų, įgūdžių ir neformalaus ugdymo susijungimas. Paprastai atsakant, edukatoriumi tapau tiesiog sulipdydamas visą turimą patirtį į vieną: vizualinės ir kino antropologijos, etnografinės dokumentikos kursai, savanorystės patirtys, darbas su neformaliuoju švietimu, pedagoginės žinios suformavo mane kaip edukatorių.
Kaip atsidūrei „Nepatogaus kino klasės“ edukatorių gretose? Kodėl pasirinkai būtent „Nepatogaus kino klasę“?
Apie festivalį žinojau jau daug seniau, tačiau „Nepatogų kiną“ taip rimtai atradau nuo 2015 metų. Tuomet atrodė kaip gera galimybė už sąlyginai žemą kainą pamatyti daug ir geros dokumentikos. Po keletos metų, kolegė dirbanti su festivalio kino klas, pasiūlė prisijungti prie edukatorių tinklo, užpildyti kvietimo formą ir tapti edukatoriumi. Nedvejojęs sutikau. Kodėl „Nepatogaus kino klasė“? Nes „veža“! „Nepatogaus kino klasė“ ne tik tiesiogiai atveža ir išpakuoja auditorijoms labai įdomius filmus, bet ir jų turinys yra stiprus, atliepiantis šiuolaikines problemas, aktualus. Labai smagu dirbti su nuolat besikeičiančiu festivaliu ir augančia kino klase.
Kas tau yra edukacija? Dėl ko pasirinkai darbą su dokumentiniu kinu?
Kino edukaciją apibūdinčiau kaip kelionę į save, į kitą pasaulį, į kito pažinimą. Man edukacija – tai praturtinanti galimybė patirti, sužinoti, suprasti ir keliauti. Ir keliauti, sužinoti ne tik bendrąja prasme, t.y., pažinti skirtingas kultūras, išgirsti dar negirdėtų dalykų apie įvairias problemas, susipažinti su mažiau žinomom bendruomenėm, tačiau ir labiau perkeltine prasme – suprasti pasaulio kompleksiškumą iš paukščio skrydžio. Virtualioje kino salėje keliauji į save, imi pergalvoti savo privilegijas, gyvenimą, „papurtai“ galvoje turimą neteisybės sąvoką ar problemos dydį.
Turbūt nieko nenustebinsiu sakydamas, kad pasirinkau darbą su dokumentiniu kinu dėl asmenybę praturtinančios patirties, dėl noro domėtis skirtingomis kultūromis, noro suprasti kaip veikia ir kaip neveikia mūsų pasaulis, ir mėgiamos srities – darbo su jaunimu.
Kaip atrodo tavo vedama edukacija?
Edukacijose man labai svarbu trys elementai .Tai įsijungti tiek protiškai, tiek fiziškai ir sąsajos su šiandieniu pasauliu. Stengiuosi į edukacijas įdėti kuo daugiau metodų, kurie edukaciją daro dinamišką ir įraukią. Filmai yra atspindys mūsų visuomenės, tad ir tų pavyzdžių galima surasti labai daug. Pamenu, „Sugauti tinkle“ edukacijos metu tyrinėjom apnuogintą kūno supratimą ir su moksleiviais žiūrėjom Facebook, Instagram nuotraukas diskutuodami, kas yra šiuolaikinė norma, o kas jau neetiška. Jeigu temos siejasi su emocijomis, bendravimu, komunikacija – naudoju žalius spagečius ar ploną, lengvai plyštantį siūlą. Trapūs dalykai labai padeda perteikti trapius tarpusavio ryšius, kalbėti apie komunikaciją ar bedradarbiavimą.
Galbūt turi įsimintiną istoriją iš vykusios edukacijos?
Patys įdomiausi, kūrybiškiausi ir įsimintiniausi prisiminimai kyla prisiminus COVID-19 pandemiją. Kuomet edukacijos vyko tik nuotoliu, o pats nuotolinis darbas sukeldavo visokių techninių iššūkių. Pamenu kartą online edukacijos metu, mokiniai bėgiojo prie kompiuterio po vieną, kad atsakyti į klausimą, nes kitaip nesigirdėdavo. Kartais bėgdavo ir atgal, kuomet atsakymą reikėdavo papildyti ar praplėsti. Buvo ir siurealistinis momentas, kada teko žiūrėti filmą iš namų per kompiuterį, o klasės kompiuteris buvo nukreiptas į kitą kompiuterį per kurį buvo leidžiamas filmas – nežinau ar dar galimą išmaniau
Galbūt turi mėgstamiausią „Nepatogaus kino klasės“ filmą?
Turiu net tris, kuriuos sunku labai išstumti iš visų trijų pirmų pozicijų! Tai „Sugauti tinkle“, „Stebuklų laukas“ ir „Statom į rėmus“. Visi trys skirtingai ir stipriai augina, negaliu išskirti vieno.
Ką rekomenduotum tiems, kurie svarsto, ar verta pakviesti edukatorių į savo klasę?
Įsivaizduokit, kad labai norit į kelionę. Pavyzdžiui kur nors į Himalajų kalnus, Sacharos dykumą, Amazonę ar Vilniaus senamiestį. Laiko pasiruošti turite ne daug, nuo ko ir kur pradėti irgi nėra aišku, tada dar ir baimė pasiklysti prisideda. Bet į kelionę vis tiek norit. Ir čia jum atsiranda nereali galimybė pasinaudoti „vietinio“ gido ar gidės paslaugomis, kuris(-i) jums gali parodyti slapčiausias ir gražiausias vietas, papasakoti istoriją, kuri galbūt pakeis jūsų įsivaizdavimą ir suteikti jums galimybę tyrinėti bei keliauti. Edukatorius (-ė) gali būti jūsų gidas(-ė) į kino kelionę. Edukatoriai gali vesti jus į įvairius minčių pakampius, per nepatogių klausimų pelkę, padėti atrasti persipynusias filmų temas. Su edukatoriumi kino kelionė daug stipresnė ir įsimintinesnė!
Tekstas parengtas projekto „Nepatogaus kino klasė“ – inovatyvus švietimas dokumentiniu kinu“ rėmuose. Projektą finansuoja LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
