Daugelis institucijų ir tyrimų nurodo, kad LGBTQI asmenys Lietuvoje yra tarp labiausiai diskriminuojamų grupių visoje ES. Nepaisant tarptautinių kovos su netolerancija įsipareigojimų, valdžios institucijos nesiima veiksmų, kad pagerintų situaciją šalyje. Teisiniai mechanizmai, kurie turėtų ginti LGBTQI teises, yra gana paviršutiniški ir praktiškai neveiksmingi. ILGA-Europe organizacijos paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva yra tarp mažiausiai LGBTQI teises užtikrinančių ES valstybių narių.
Kai neužtikrinamos LGBTQI teisės, o mokyklose klesti patyčios, LGBTQI mokiniai atsiduria ypač sudėtingoje situacijoje. Nacionalinės LGBTQI teises ginančios organizacijos, LGL, atliktos apklausos duomenimis, 82% LGBTQI mokinių per praėjusius metus patyrė patyčias dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. 90% respondentų dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės nesijautė saugūs. 50% apklaustųjų teigė, kad jų mokytojai homofobinio pobūdžio patyčias ignoravo arba į jas nereagavo tinkamai. Visuomenėje, kurioje paplitusios homofobinės ir transfobinės (HT) pažiūros, patyčių seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės pagrindu poveikis gali būti ypač žalojantis, kadangi LGBTQI mokiniai dažnai nesulaukia paramos nei mokykloje, nei šeimoje. HT patyčios dažnai lemia prastesnius akademinius pasiekimus, rimtas psichinės sveikatos problemas, padidėjusią depresijos ir net savižudybės riziką.
Atsižvelgiant į minėtus iššūkius, nacionalinėje ataskaitoje siekiama nustatyti mokyklos (pradinės ir vidurinės) aplinkoje vykstančios diskriminacijos ir patyčių seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindu bruožus ir išsiaiškinti, ar (arba kaip) ši problema yra sprendžiama, kad būtų galima tinkama linkme pakreipti gebėjimų vystymo (mokymo) metodologijos kūrimą. Be to, nacionalinėje ataskaitoje siekiama parodyti platesnį su HT patyčiomis Lietuvos mokyklose susijusių iššūkių spektrą.
Nacionalinę ataskaitą parengė Dr. Karolis Žibas ir Birutė Sabatauskaitė.
