Keturių didžiųjų Lietuvos miestų šaligatvių grindinyje suspindės „Atminimo akmenys“ – memorialinės plytelės, kurias iki šiol buvo galima pamatyti tik kitų Europos valstybių miestuose. Plyteles „Atminimo akmenis“ įrengs pats idėjos autorius, garsus vokiečių architektas ir menininkas Gunteris Demnigas.
„Atminimo akmenų“ memorialas yra išsibarstęs po aštuoniolika Europos valstybių bei šimtus miestų. Jis skirtas atminti tūkstančiams žmonių, kurie dirbo ir kūrė daugelyje Europos miestų, bet Holokausto metu buvo tarsi ištrinti iš jų žemėlapių. „Mano projektas ir idėja buvo skirtas visai Europai, visoms šalims, kurias okupavo vokiečių armija. Lietuva buvo viena iš pagrindinių vietų, kurioje vyko nusikaltimai žmoniškumui“, – sako G. Demnigas.
Lietuva yra pirmoji Baltijos valstybė, kurioje beveik dviem dešimtims Holokausto aukų – žydų ir romų – bus padėtos atminimo plytelės gatvės grindiniuose. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje atsirasiantys akmenys primins asmeninę žmogaus, gyvenusio ar dirbusio toje vietoje, istoriją.
Lietuvos žmogaus teisių centro, inicijavusio „Atminimo akmenų“ projekto atsiradimą Lietuvoje, vadovė Birutė Sabatauskaitė sako, kad šie akmenys yra vienas iš būdų įprasminti kolektyvinę atmintį, prisimenant Lietuvos piliečius, nužudytus Holokausto metu: „Įamžinsime pačius įvairiausius žmones: sportininką, politiką, dailininkę, gydytojus, restorano savininkus ir tuos, kurie buvo nužudyti tokie jauni, kad nespėjo baigti gimnazijos – mūsų buvusius kaimynus, bendruomenės narius“.
„Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi.
Vilniuje atsiras aštuonios plytelės penkiose senamiesčio vietose – ten kur gyveno ir dirbo gyveno garsus gydytojas Samuelis Margolis, nepriklausomos Lietuvos valstybės tarybos narys, gydytojas Jakovas Vygodskis, pirmojo vegetariško restorano įkūrėjai Fania ir Lazaras Lewando bei Šeimiavičių šeima. Kaune akmenys bus padėti garsiam psichiatrui Vladimirui Lazersonui bei jo žmonai, gydytojai Reginai Lazersonienei-Safočinskaitei, pirmajam nepriklausomos Lietuvos olimpiečiui, dviratininkui Isakui Anolikui, dailininko Justino Vienožinskio mokinei Černei Percikovičiūtei. Šiauliuose Atminimo akmenys primins buvusio miesto viceburmistro Samuelio Petuchausko ir gydytojo Urijaus Rozovskio atminimą, Panevėžyje bus prisimintos romės Ona Matuzevičienė, Anastazija Jablonskienė, Zosė Matuzevičiūtė, Ona Grachauskienė.
Vokiečių architektas Gunteris Demnigas Holokausto aukų atminimą įamžinti sumanė daugiau nei prieš dvidešimt metų: 1992 m., suėjus 50 metų nuo tos dienos, kai Adolfo Hitlerio parankinis Henrikas Himleris pasirašė nutarimą deportuoti romus į koncentracijos stovyklas iš tuometės Vokietijos teritorijos.
G. Demnigas šią deportaciją paminėjo padėdamas pirmąją atminimo plytelę priešais Kiolno (Vokietija) miesto meriją ir joje išgraviruodamas eilutę iš H. Himlerio pasirašyto įsakymo – taip buvo pradėtas kurti didžiausias memorialas po atviru dangumi. Pirmieji akmenys buvo dedami Kiolne ir Berlyne, vėliau – kituose Vokietijos miestuose. Taip, pasak menininko, nužudytiems žmonėms, tarsi, padedama grįžti į jų senuosius kvartalus bei nebūti pamirštiems. Šiuo metu visoje Europoje yra padėta per 50 tūkstančių atminimo plytelių.
Lietuvoje „Atminimo akmenys“ bus dedami įgyvendinant Lietuvos žmogaus teisių centro projektą „Šviečiantys ekranai, kalbantys akmenys. Lietuvos žydų palikimo refleksija“, kurį remia „Geros valios fondas“, EVZ fondas ir Goethe‘s Institutas Lietuvoje. Asmenis, kuriems bus skirtos atminimo plytelės, pasiūlė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Kiti projekto partneriai – Vilniaus senamiesčio bendruomenė, VšĮ „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Romų visuomenės centras, Šiaulių „Aušros“ muziejus bei Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka.
G. Demnigas „Atminimo akmenis“ montuos rugpjūčio 28 – 30 dienomis. Spalio mėnesį kaip tęstinė šio projekto dalis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ Holokausto kine retrospektyva.